Deimio tvirtovė/ vonia

.

vilkdamas kojas ateina į kambarį ir užsidaro duris. visu ūgiu krenta ant lovos nugara ir įsistebeilija į tašką ant lubų. nepatinka jam su ele pyktis. oi nepatinka. bet principai neleidžia būti šiknalindžiu kaip stefka.

aatvaro čionais tokia visage kieta, beet visdar isižeidus kai nežinia kas, nueinaa prie kažkokios vienišos taburetes. -neisiu iš čia tol kol nepasieksiu savo-linkteli tokia užtikrinta.

pasižiūri į elę ir giliai atsidūsta.- nusibodai. atstok. neatsiprašysiu. jau nežinau kelintą kartą sakau, bet tu pirma pradėjai. pipirų gavai iš keršto,- ramiu, truputį apsnūdusiu balsu prabyla akis vėl nusukęs į lubas.

Toliau tupi ant tos kedutes, dar galvelę rankute pasiremia lyg jos ausys tik atsiprašymus filtruotu. eech, pasirodo elius ne ką mažesnius principus turi.

pakelia galvą ir žiūri į ją.- eik iš čia. gražiuoju prašau,- ramiu balseliu prabyla.- KOLKAS,- kilsteli antakį ir žudo ją žvilgsniu.

- deimonai, visas šitas cirkas yra tik orincipo reikalas, tau tereikia pasakyt vieną žodeli ir aš tau akelese nesirodysiu nors ir visą šitą mano suknistą gyvenimą.- pasako taip rimtai, aafkors saulele pati noretu kuo greičiau išgirst tą stebuklingą žodeli ir čiuožt iš čia kuo greičiau irkuo toliau.

vat šūūdo. nieko jis jai nesakys.- neturiu už ką atsiprašyt,- ramiai ištarė ir užsimerkė. jau ant miegučio lyg ir patraukė.

Trukteli petukais, niekur elyte neis, o juolab nenusileis deimiui, tad laiminga toliau sedi kur sedejus. Tiik išgirs tą žodeli ir dings iš čia kuo greičiau.

o deimis be proto principingas, todėl tylės ir olegą mylės.

tai va, visi laabai principingi, beet eliukas tikrai nenusileis, taad jei deimius dar benk kiek gerbia e' taai tegu paasako tą žodžiuką kr saulelei neteks mirt iš bado.

( sooory, už broken lithuanian, ne prie pc seedžiu ^^)

atsimerkia ir pažiūri į ją. tada pamažu atsisėda.- atsiprašysiu tik tada, jeigu ir tu manęs atsiprašysi,- akiu nuo jos nenuleisdamas išpyškino.

Ikvepia giliai, tuomet iškvepia, galvodama, kai čia padaryt geriau, eech, nieko doro nesugalvojus atsisuka i d'
- go ahead, then.- šyypteli taip nelapai fainai,mat mergaitei viskas atsibodo.

atsisėda kaip koks ponaitis.- elena gilbert, atsiprašau jūsų,- tą žodį kurį taip norėjo išgirsti e' ypatingai pabrėžė.- tavo eilė,- kilsteli antakį.

-ah kaip miela-vyypteli taip tipo fainai, aiišku visiškai nepatikejo,kad atsirašymas nuošrdus, beet svarbu pasieke savo. - mhm, aš ir atsiprašau.-sumurma taaip tyyliai, kd vos pati išgirdo ir pakilus nuo kedutes, kaip ir žadejo dingsta iš čia, vsiooo daugiau nebeprasides su deimiu niekuomet gyvenime.

pagriebia jai už rankos pastojęs kelią.

Ook, tokia visa susiparinus pažiuri i d' akeles, aiišku piktu žvilgsniuku
-ko dar?-mandrai kilsteli antakiuką

stipriau suspaudžia jos ranką.- o dabar pasakyk tai nuoširdžiai,- žiūrėdamas jai į akutes tyliai ištaria. atrodo, lyg jis bandytų apžavėti elę.

-tik po tavęs.-taaip piktai pasako, tiikrai neketina čia ceckintis su nuoširdžiais atsiprašymais

būtų elė bernas, tai taip gautų į šnipą, kad ilgam atsijungtų. staigiai patraukia nuo jos ranką apsisuka ir vėl krenta ant lovikės.

bet ele ne bernas ir i šnipą tikrai negaus.
-what's wrong with you? -atsisukus i d' kilsteli antakiuką.

guli ant nugaros užsimerkęs.- nuo kada tau parūpo.?- pašaipiai paklausė. lyg elei būtų įdomu kas darosi deimiui.

- nuo tada kai tu elgies kaip paskutinis šiknius.-sukryžiuoja rankeles ant krutines tokiu nustebusiu tonu šnekedama, lyg nežinotu jog d' toks gime.

atsisėda.- aš visada toks buvau ir būsiu, elena. jeigu tu stengiesi mane paversti tokiu kaip stefanas, tuomet iš karto pasakau, kad veltui švaistai laiką,- viską išpyškina truputį griežtu tonu į ją žiūrėdamas tuo savo žudančiu, tačiau kartu ir kerinčiu žvilgsniu.

Aatsidusta, as always žiuri i tas jo akeles tokiu ne ką švelnesniu žvilgsniuku.
-no worries, tikrai nesistengiu tavęs pakeisti, tiesiog butu kur kas maloniau ateiti i savo vaikino namus ir rasti malonesnę kompaniją.-tokiu rimtu balseliu šneka dar pabreždama tą ,,savo vaikino'', eech, moka mergaite ir bjauri pabut, kai labai nori.